Jei paklaustumėte, kokia buvo diena, kai aš susipažinau su Olia, aš neatsakyčiau. Todėl, kad dienos vasarą Turkijos pajūryje visos vienodos: karštos, sausos, be debesėlio, Matyt, tokia buvo ir tądien. Bet jei paklaustumėte, kaip slinko mano dienos, kai aš susipažinau su Olia, tai vienu sakiniu neatsakyčiau, nes jos visos buvo skirtingos ir viena į kitą nepanašios.
Olia buvo panašaus amžiaus kaip ir aš. Na, pora metų jaunesnė, bet kai tau bemaž 40, tie dveji metai visiškai nieko nereiškia. Aš buvau išsiskyrusi, o Olia - našlė. Ištekėjo ji 19-os, kaip ir aš - vėl mus bendras vienijantis bruožas. Tik aš už savo tautiečio, o ji (rusė, masvietė), už čečėno. Aš - iš reikalo, o ji iš meilės. Ir nekaltybę prarado taip, kaip priimta pas čečėnus - pirmąją naktį, o po jos paklodė buvo pakabinta ant pakazūchos, kad tikrai nekalta buvusi. Net aiktelėjau.
- Negudravote? - paklausiau.
- Ne, tu ką? Jokiu būdu. Aišku, prieš vestuves buvo šis bei tas, kas petingu vadinama, bet ne daugiau.
Po metų jiems gimė dukra, o nepraėjus ir dešimčiai - išsiskyrimas. Bet ne tas, kurį mes vadiname išsivaikščiojimu į šonus nesutapus charakteriams, o tas, kai vienas iš sutuoktinių paleidžia kitą, nes mirtis juos išskyrė. Jaunas vyras mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis dėl kraujospūdžio sukeltų komplikacijų.
Atgedėjo Olia su juoda skara ant galvos kaip ir priklauso pagal tradicijas. Bet jai gyvent tai reikia, vaiką aprengt, išmaitint, į mokslus išleist irgi. O vyro, kuris tuo turėjo rūpintis, jau nebeprisišauksi nei balsu, nei raudomis, nei per teismą. Amen.
Tad būdama vos trisdešimties, jau našlė, bet ir motina tuo pačiu, ji, niekada nedirbusi, atsidūrė Turkijoje. Kažkokiu būdu laimėjo kelionių agentūros skelbtą konkursą ir pradėjo dirbti kelionių vadove. Vasarą Turkijoje, o žiemą Egipte, Tailande ar dar kurioje kitoje šalyje. Tačiau tarp visų tų ne tik aplankytų bet ir "pagyventų" šalių pirmąją vietą jos širdyje laimėjo Turkija.
Todėl ji mintyse jau pradėjo sau kurti patogų gyvenimą: namas, vyras, galų gale dukra su ja (nes kol ji trankėsi po užsienius, vaiką augino močiutė, jos mama), o ji - patogiai įsitaisiusi ir visapusiškai buitimi besirūpinanti namų šeimininkė.
Vyras turėjo būt jei ne milijonierius, tai bent uždirbantis tiek, kad jai nors nerūpėtų, iš kur tie pinigai ateina.
Bet tuo metu, kai mes susipažinome, ji nebuvo vieniša. Ji turėjo jūreivį kapitoną, kurį mylėjo besąlygiškai, tačiau jis visiškai nebuvo panašus į tą vyrą, kurį ji savo vaizduotėje piešė kaip šeimos galvą. Tačiau tą sezoną, kai mes susipažinome, Ollia nebedirbo kelionių vadove, ji po kondicionieriumi sėdėjo kilimų parduotuvėje ir juos gana sėkmingai iškišinėjo turtingiems tautiečiams ir ne tik. Tad ir darbo vizos, savaime suprantama, neturėjo, Jai ilgalaikę vizą parūpino tas kapitonas, nurodęs, kad Olia yra jo sužadėtinė ir jis prisiima visą atsakomybę už ją visą jos buvimo šalyje laikotarpiu.
Išnuomojo jis "šeimai" butą su dviem miegamaisiais ir svetaine prie istorinių Myndoso vartų. Kadangi pats grįždavo tik kartą per mėnesį, vieną miegamąjį subnuomos principu suteikė savo kolegai atsiskyrėliui Jusufui. Jusufas irgi kapitonas, bet tuo metu dirbo krante, ruošė jachtą kažkokiam turtingam klientui. 38-erių metų vyras buvo viengungis ir, atrodė, visiškai nesidomėjo nei moterimis, nei vyrais. Buvo toks iš pažiūros vyras, bet be lyties.
Tai va, taip jiedu ir gyvendavo - Olia ir Jusufas. Labai įdomiai, nes jei pirmą kartą užklystum į jų gyvenamą būstą, tai iš pirmo žvilgsnio susidarytų įspūdis, kad jiedu yra pora - Olia jį pasitikdavo su vakariene, prieš tai būtinai išvaliusi namus. Maža to, jinai netgi rūpinosi jo skalbiniais, kuriuos grąžindavo ne tik švarius, bet ir išlygintus!!!
Bet, kaip minėjau, kartą į mėnesį grįždavo josios tas suskis, kurio net vardo nebepamenu, ir sugriaudavo visą rutiną. Tiesiog kartą jo grįžimo dieną aš viešėjau pas Olią. Girdėjau kažkokius isteriškus riksmus jos adresu, kurie buvo tokie, kad net aš, išmokusi visus matperemat turkiškai, nieko nesupratau.
Išlindo tąsyk jis į svetainę, pamatė mano paklaikusias akis (nes ir dulkei buvo aišku, kad aš viską girdėjau) ir pasakė:
- Taip, aš blogas, labai blogas.
Aš jam norėjau pasakyt gerokai daugiau ir baisiau, nei jis pats save įvardijo. Bet buvau svečiuose, tad save šiek tiek varžiau. Tačiau įkvėpusi giliai daug gryno oro, buvau pasirengusi pasikalbėti su Olia apie jos padėtį.
Po to, kai josios kuilys vėl išplaukė į jūrą, Olia man prisipažino, kad aš tapau švelniojo jų santykių varianto liudininke. Yra buvę atvejų, kad ji gaudavo į snarglį taip, kad tas belytis Jusufas jai duše padėdavo kraują nusiplaut. Jis plėšėsi į dvi dalis - ir tas suskis jo draugas, ir Olia jo draugė. Todėl jis pasirinko poziciją - nesikišti (nesutinku, bet čia jau kita tema)
Kai to suskio nebūdavo namie, mes su Olia labai smagiai leidome laiką. Ji, neperžengdama ribų, sau leisdavo paflirtuoti ir su kitais vyrais. Lakstydavome mudvi su ja po restoranus, naktinius klubus ir panašiai.
Vieną kartą josios suskis grįžo netikėtai, o mes tuo metu tąsėmės po Bodrumo centrą. Vos sulaukusi liudininko (galbūt belyčio Jusufo) skambučio, kad jis parvažiavo, Olia pakilo nuo stalo, pasakė, kad paskaičiuočiau kiek ji išleido už maistą ir gėrimus, vėliau grąžins. Nes turi grįžt. Ir nubėgo. Bėgo greit, o kelias tai ne 100 metrų, toli taip bėgdama nenubėgtų. Tik aš žiūrėjau jai pavymui ir niekaip nesupratau, kodėl ši, tokia simpatiška ir šeimyniška moteris turi taip save žeminti.
Na, po to dar buvo keletą kartų į snarglį faktiškai už nieką (na, nuomonių nesutapimas ir tiek) gavusi, bet po kažkelinto karto nusprendė - viskas. Turėjo ji dar savo draugių slavių, kurios, tam suskiui nesant namuose, padėjo jai susirinkt daiktus ir išsinešdint iš to pseudo šeimos lizdo. Gyvenimo ironija - kaip tik tuo metu paaiškėjo, kad belytis Jusufas pasirodo esąs tikras vyras - pradėjo labai rimtai asistuot vienai rusaitei, su kuria gerokai vėliau sukūrė šeimą ir susilaukė dukters ir iki šiol laimingai gyvena.
O chata tai liko tuščia. grįžta suskis, o ten nei jo sugyventinės, nei subnuomininko, Uoj, kokis tai buvo skandalas, net iki manęs jis atšuoliavo. Bo draskėsi tas meitėlis visom priemonėm savo Olios beieškodamas. Trumpametražio filmo scenarijus baigėsi tuo, kad ji vėl atsikraustė pas suskį. Priežastis paprasta - jo rankose buvo koziris, kad tai jis ją į Turkiją ilgalaikiam pragyvenimui atsikvietė. Jei jis būtų nušuoliavęs į policiją, Olia būtų buvusi deportuota ko gero.
Bet jis vėl išplaukė, o Olia baigė ištikimai laukiančiosios dalią.
Kokius mes tūsus paskui darydavome :) Na, iš vienos pusės tvarkingus, nes nieks nešliaužiodavo ir nevemdavo, bet jei žiūrėsime iš pozicijos, kad šeimininkė tipo pusiau ištekėjusi - tai jau nebepadoru ir taškas, Juolab tokiai personai kaip Olia, kuri labai mėgsta taisykles ir jų laikosi.
Baigėsi sezonas ir mes išvykome. Aš į Vilnių, ji į Maskvą.
Po pusmečio aš ją vėl sutikau. Visiškai kitokią moterį, nei atsisveikinau - optimistišką, degančiom akim. Ir jau be suskio - vos tik sezonui pasibaigus jinai abiem rankom jam suraizgė kumščio ir piršto kombinaciją ir pasiuntė į visas įmanomas puses tiesiai, skersai ir išilgai.
Tiesa, per sezoną jos iš kilimų prekybos uždirbti pinigai greitai ištirpo, tad susiradusi naują darbą kelionių agentūroje, aptarnaujančioje tik VIP klientus, ji nebeturėjo pinigų atvykti į Turkiją. Tad labai greit internetu susižvejojo bodrumietį, kuris jai tuos bilietus nupirko ir sezoną pradėjo su nauja "meile". Bet vėl sugrįžo prie savo sąmonės subjekto: turtingas, galintis pasirūpinti nekilnojamuoju turtu ir apsaugoti ją nuo darbo - žodžiu įtaisyti ją kaip namų šeimininkę.
Nes tas romanas baigėsi net neprasidėjęs. Sykį jos naujasis draugas pakvietė pas save į svečius. Tai buvo kažkoks pusrūsis, aiškiai ne jo vieno gyvenamas. Tai jinai iš tos patalpos papruko net daug nesiaiškindama, pasakė, kad supranta, jog jis ten gyvena, bet į tokią skylę vestis moterį - tai tas pats, kaip jos negerbti.
Po to jau susirado artimesnį savo iš anksto sumodeliuotam paveikslui - su namu, geru darbu ir uždarbiu, bet nepakankamai kilmingu :D "Pas jį net marškinių ko gero nėra, vien "futbolkės", - pasakė. Galutinis taškas buvo padėtas tuomet, kai atvykus Olios dukrai, tarp jo ir mergaitės neužsimezgė ryšys. Joks ryšys neužsimezgė. Maža to, naujasis draugas net pradėjo pavydėt, kad Olia savo dukrai skiria daugiau dėmesio nei jam.
Ir vėl santykiuose tuštuma. Tad mes ramiai sau laiką leisdavome naktiniuose klubuose.
Kartą einame sau naktinėmis Giumbeto (Bodrumos rajonas) gatvėmis ir matome, kaip pro šalį lėtai šliaužia BMW. Nesu ypatinga auto žinovė, bet ir nereikėjo ja būti, kad suprastum, jog šis nublizgintas baltas automobilis - naujausios laidos.
- Nenorėtum su tokiu prasikatalint? - paklausė manęs Olia, žvelgdama į tą sniego spalvos BMWuškę.
- O kodėl gi ne? Mielai prasineščiau, - atsakiau.
Ir ties tais žodžiais automobilis sustoja. Kaip užsakytas :) Iš jo išlipa aukštas, simpatiškas, sveikai pasportavęs vyrukas. Ir klausia, ar nenorėtume kartu prasisukti po naktinius klubus.
- Ką darom? - klausia Olia.
- Lipam, - sakau. - O ką jie mums dar gali padaryti, ko mes nebandėme? :D
Argumentas rimtas, tad mes jau išblizgintame BMW. Salone - du vyrai. Už vairo - plikas kultūristas, nenusakomo amžiaus, bet gal jau kažkur apie 40. Šalia jo irgi pasportavęs vyrukas, bet pagal kūno sudėjimą jo kultūrstu nepavadinsi - greičiau "fitnesisitas". O mudvi su Olečka sporto salės tai jau seniausiai nemačiusios, abidvi skaniai apkūnios, bet visiškai suglebusiais raumenais.
Tai atvarėm mes į naktinį klubą. Olia liko arčiau kultūristo, aš - arčiau bodybuilderio. Bet visi prie vieno staliuko. Tačiau muzikai garsiai bumbsint visiems keturiems bendraut buvo neįmanoma. Nežinau, apie ką Olia su tuo raumenų kalnu kalbėjosi, bet man mano raumenuotas gražuolis pabodo jau po kokių dešimties minučių. Jis pradėjo per telefoną man demonstruot savo nuotraukas, įvairių raumenų įtemptumo stadijose. Tai žiūri į žmogų ir vietoj smegenų matai raumenis. Vyras buvo tikrai išvaizdus, bet po tokio savęs pristatymo tapo visiškai nebeįdomus. Tačiau netrukus draugė taria:
- Žinai, man jie jau visai nebepatinka.
Bingo! Man labai patiko tai, ką ji pasakė. O tai akimirkai buvau pamaniusi, kad ji besąlygiškai turtingo ieško. Bet, pasirodo, svarbu ir košė smegenuose.
Tas antrasis sezonas Oliai slinko su daugybe bandymų užmegzti santykius, bet šįsyk ji kandidatų atžvilgiu jau buvo ryžtingesnė. Jei susipažindavo su kokiu internetu, visada pirmajam pasimatymui siūlydavo Jacht club Marine - vieną prabangiausių restoranų Bodrume. Dar pridurdavo, kad nereikia jaudintis, jei laisvo staliuko nėra, ji turi pažįstamų, tad staliukas tikrai atsirasiąs.
Tik įdomiausia, kad vieni tiesiai šviesiai, o kiti per aplinkui nuo to restorano išsisukdavo. Tad ir pasimatymai neįvykdavo. Karts nuo karto Olia ten su dukra nueidavo. "Reikia vaiką prie gerų vietų pratint", - sakydavo.
Ir štai atėjo spalis. Mes su Olia atsisveikinome, aš išvažiavau į Antaliją. Iš karto po to ji sutiko Serdarą. Lygiai tokį, kokį piešė savo vaizduotėje. Tiesa, pažinties metu dar be namo. Bet jis šeimos vardu nupirktas vos Oliai su juo susituokus ir dar net be jokių paskolų bankui. Dukra (jau suaugusi) gavo patėvio pavardę ir iš Maskvos kokio ten instituto buvo pervesta į Kipro privatų universitetą, kur mokslas mokamas - 3 tūkstančiai USD per metus.
Praėjusią vasarą vėl sutikau Olią, paklausiau, kaip gyvena, kur dirba.
- Kokie dar dirba? Aš tiek metų dirbau, kad vaiką išlaikyčiau, gal jau gana?
Ir štai ji turi. Mylimą vyrą, namą (nu ok, butą) Bodrumo bemaž centre ir ilgai lauktą namų šeimininkės statusą. Ji net automobikio iš vyro nepriima, sako, o kam aš ištekėjau, gi vyrą turiu, kodėl turi vairuot :)
