Tačiau per beveik šimtą metų Turkija nesugebėjo su visomis šaknimis išrauti šios piktžolės - beveik 200 merginų ir moterų per metus šioje šalyje vis dar yra nužudoma dėl garbės.
Už tai, kad turėjo nesantuokinių ryšių.
Net už tai, kad buvo išprievartautos.
Kad nepakluso šeimos valiai tekėti už parinkto jaunikio.
Kad apskritai žvalgėsi į berniukus ir su jais bendravo tik platoniškai...
Ne visas kaimas tokias mergaites ir moteris užmėto akmenimis. Jas nužudo tie, kuriems jos tą garbę ir "nuplėšė" - artimiausi šeimos nariai: senelis, tėvas, broliai.
http://cdn.inquisitr.com/ nuotr.
Jos pasmaugiamos, nušaunamos, mirtinai subadomos peiliais ar net PALAIDOJAMOS GYVOS.
Dažniausiai tokios žmogžudystės įvykdomos rytinėje Turkijos dalyje, kurioje gyvena daugiausiai kurdų - būtent jiems sunkiausiai sekasi vytis laiką ir išjudinti iš pamatų fundamentaliai įsistovėjusias tradicijas, sunkiai šiais laikais protu suvokiamas.
Savarankiški keliautojai, mėgstantys lankyti istorines, kultūrines vietas, Turkijoje dažnai į savo maršrutą įtraukia Adiyamano provinciją - ten yra garsusis Nemruto kalnas. Tačiau skurdus ir lėtai besivystantis regionas prieš kelerius metus pagarsėjo ir "garbės žmogžudyste", įvykdyta Kahto mieste. Artimieji policijai pranešė, kad dingo jų 16-metė dukra. Įsitraukę į paieškas pareigūnai netrukus gavo anoniminį pranešimą, kad mergina jau negyva ir palaidota netoli namų. Iškasus kūną ir atlikus autopsiją, mergaitės skrandyje ir plaučiuose buvo rasta žemių - tai reiškė, kad auka buvo palaidota gyva. Ant jos kūno nebuvo rasta jokių mėlynių, o kraujyje - jokių nuodų ar narkotinių medžiagų. Ar gali būti dar žiauresnė mirtis, kai po žemėmis tave kiša visiškai sveiką ir sąmoningą ir tai daro patys artimiausi ir mylimiausi žmonės??? Tiriant įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad jau prieš porą mėnesių mergaitė svetimiems žmonėms skundėsi gaunanti pylos nuo senelio už tai, kad kalbasi su berniukais. Kai kalbos nebepadėjo, diedukas sušaukė šeimos tarybą, kuri ir priėmė sprendimą nerašyto garbės kodekso nepaisančią merginą nužudyti.
Iš rytinės Turkijos dalies dėl sotesnio gyvenimo į didžiuosius šalies miestus persikėlusios šeimos atsiveža ir visas savo šimtmečiais nepakitusias tradicijas. Jie nesugeba prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo ritmo. Taip ir Kina (turkiškas vyro vardas), Stambule teisiamas už 13 metų dukters nužudymą, nejautė jokios gėdos ir neatgailavo. "Per 13 metų dukra šeimai nedavė nieko, tik gėdą - kalbėdavosi su berniukais, lakstydavo iš namų, buvo kaimynų apkalbų objektu", - pasakojo jis. Tad vieną kartą, kai mergaitė vėl neklausė tėvo ir ketino sprukti iš namų, tėvas griebėsi peilio ir kirvio ir badė, kapojo savo atžalą tol, kol ji be gyvybės ženklų liko gulėti kraujo klane. Tada kitai savo dukteriai paliepė sutvarkyti kraujyje paskendusius namus, o iš darbo grįžusiems vyresniesiems sūnums - suvynioti sudarkytą kūną į kilimą ir išmesti. "Aš vykdžiau pareigą", - taip Kina pasiteisino pareigūnams, kai buvo suimtas.
Išaiškėjus žmogžudystėms dėl garbės, visi jų vykdytojai keliauja į teismą, o paskui ilgiems metams į kalėjimą - įstatymai sukurti vadovaujantis logika, o ne papročiais. Todėl pastaruoju metu pastebima tendencija, kad "garbės žmogžudystės" keičiasi į "garbės nusižudymus".
Kai Elifės tėvas pareikalavo jos nusižudyti, kad apsaugotų jį nuo kalėjimo už "garbės žmogžudystę", mergina dar svarstė. "Aš taip mylėjau savo tėvą, kad net buvau pasirengusi paklusti ir nusižudyti, kad tik jam nieko blogo nenutiktų. tačiau nepajėgiau to padaryti, nes gyvenimą mylėjau dar labiau", -pasakojo 18 metų Elifė, pridūrusi, kad galutinį sprendimą gyventi priėmė, nes nesijautė kalta. Priežastis, kuri šeimai užtraukė gėdą buvo ta, kad mergina atsisakė tekėti už gerokai vyresnio vyro, parinkto šeimos. Ji tėvams pareiškė dar nepasirengusi santuokai, nes nori tęsti mokslus. Šis nepaklusnumo aktas buvo įvertintas kaip šeimos paniekinimas, už kurį pasigailėjimo nėra - tik mirtis. "Man pavyko pabėgti. Kai mokiausi mokykloje, žinojau, kad keletas merginų buvo nužudytos jų artimųjų, viena tiesiog už tai, kad gavo SMS žinutę nuo berniuko", - pasakojo mergina.
Kita 13 metų mergaitė iš Vano pati neraginama apsaugojo šeimą nuo sprendimo ją nužudyti. Gal jos niekas ir nebūtų žudęs, bet ji jautėsi padariusi nusižengimą, dėl kurio gali netekti gyvybės nuo savo tėvo ir/ar brolių rankos. Nusižengimas toks, kurį daugelis iš mūsų esame padarę, būdami jos amžiaus. Ji pamokos metu tiesiog susirašinėjo rašteliais su berniuku. Tol, kol tas raštelis nepakliuvo į mokytojo rankas. Mokytojas, susipažinęs su turiniu (jis neatskleidžiamas), iš karto pasakė, kad praneš tėvams. Mergaitė grįžo namo ir nusišovė namuose tėvo laikytu šautuvu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą