Tačiau vos tik mergaitė buvo po santuokos atskirta nuo tėvų, visos sutartys nujojo šuniui ant uodegos. Jau pirmąją naktį, anot mergaitės, jai buvo "išdraskyti viduriai", o ryte jos senbezdos jaunikio artimieji džiaugėsi kruvina paklode, vis kartodami "mashallah, mashallah" (dievas davė).
Tie nemalonūs "vidurių draskymai" periodiškai kartojosi, todėl mergaitė išdrįso kreiptis į teismą dėl skyrybų ir taip išgarsėjo visame pasaulyje. Atrodė, kad ši istorija padės pakeisti tūkstančių kitų panašaus likimo mergaičių gyvenimus. Bet ne...
Vakar dailymail svetainėje vėl perskaičiau širdį veriančią žinią - aštuonerių metų nuotaka mirė nuo vidinio kraujavimo pirmąją povestuvinę naktį. Jaunikiui buvo 40 (kad jį kur vilkai vakarienei sušveistų).
Bet čia viskas vyksta Jemene. Ne Turkijoje.
Aš ir vėl grįžtu prie savo begalinės meilės deklaracijos Turkijai. Ir vėl aiškinu, kad šią šalį myliu už kontrastus Kai būdama joje gali jaustis lyg ir svetur, bet tuo pat lyg ir namie. Kai matai daugybę savaime suprantamų, šiuolaikinio gyvenimo būdo padiktuotų dalykų, bet tuo pačiu išvysti ir kitokią - stebinančią ar net šokiruojančią pusę.
Turkija - pasaulietiška valstybė ir visi įstatymai parengti remianti sveiku protu pagrįsta Kinstitucija. Todėl oficialiai tuoktis čia galima tik asmenims, sulaukusiems pilnametystės (18). Ne veltui pabrėžiau žodį oficialiai, nes pasitaiko, kad tradicijos (religinės ar kultūrinės) kartais būna viršesnės už įstatymus.
Bent jau man neteko nei girdėti, nei skaityti, kad Turkijoje būtų praktikuojamas mažamečių mergaičių ištekinimas. Tačiau sulaukusi 15 metų mergina jau bet kurią dieną gali tikėtis sulaukti iš tėvų pareiškimo, kad jai surastas jaunikis ir ji netrukus taps žmona. Tiesa, santuoka tokiu atveju negali būti civilinė, tik religinė.
Bet ne visada jos nuotakomis tampa šeimų susitarimu.
Štai visai neseniai paaiškėjo, kad Kiraz miestelyje Izmyro provincijoje masiškai dingdavo nepilnametės mergaitės nuo 12 metų amžiaus. Tačiau artimieji būdavo tildomi šlamančiaisiais. Vis tik ši problema pasiekė miestelio merą ir jis ėmėsi veiksmų, kad daugiau panašūs atvejai nebesikartotų.
Nepilnametės būdavo grobiamos ir verčiamos ištekėti, o jų šeimos nariams mokami pinigai už tylą. Tačiau ne visi ją išsaugojo ir informaciją pasiekė vietinę valdžią. Kiraz miestelio meras stengiasi, kad ši tradicija būtų išgyvendinta.
Pagrobėjai taikosi į 12-21 metų mergaites. Šeimai užčiaupti taikom skirtingi įkainiai: jei virš 15 metų - 20 tūkstančių lirų (žiūrėt pagal kursą, kiek eurais). jei 14- 30, jei 12- 40 tūkstančių lirų išpirka.
Dažniausiai grobiamos mergaitės iki savo 18-ojo gimtadienio.
Jas grobia išėjusias net į lauko tualetą. O kaimynai apsimeta nieko nematantys. Būtent taip ir papasakojo viena iš pagrobtųjų. "Jie paslėpė mane už tvarto, kai žandarai vykdė reidą. Kaimynai matė kaip aš bandžiau pabėgti, bet pareigūnams nieko nepranešė", - pasakojo viena iš pagrobtųjų. Ji "santuokoje" prabuvo du mėnesius, paskui jai pavyko pabėgti.
Tačiau kartais pagrobimas turi ir kilnių tikslų, jei būtų galima taip išsireikšti. Jei vaikinas ir mergina myli vienas kutą, o šeima prieštarauja jų santuokai, tada vaikinas merginą pagrobia ir šeimai pristato jau "po reikalo". Kadangi nekaltybės kultas kai kuriuose regionuose dar gajus, tad merginos artimiesiems nebelieka nieko kito kaip tik pripažinti santuoką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą