Turkiška virtuvė - labai įvairi, tad be jokios abejonės, kažkuriuos patiekalus "nuskriausiu" juos tiesiog pamiršdama. Bet siekdama išlikti kuo objektyvesnė, pabandysiu juos suskirstyti į kelias kategorijas.
Šis įrašas skirtas Jo Didenybei Kebabams.
Tai va, dažnas lietuvis, išgirdęs ar perskaitęs žodį "kebabas" mintyse jau raito gaminį, kurio sudėtyje lavašas, kažkokios mėsos nuopjovos, daržovės ir pikantiškas, aštrus, česnakinis ar visų šių padažų miksas, kuris, atsikandus kebabo, būtinai nuvarvės per barzdą, smakrą, krūtinės ląstą vis žemiau ir žemiau.
Turkijoje tokio kebabo negausite. Patys turkai Lietuvoje pardavinėjamus kebabus vadina "fake kebab" (netikras kebabas).
Iš tiesų su kebabais reikalas yra toks, kad Turkijoje "kebabu" vadinamas bet koks mėsos gaminys, pagamintas ant iešmo. Tas, kuris įvyniotas į lavašą yra vadinamas "doner" kebabu. Skirtingai nei Lietuvoje, Turkijoje į lavašą sukami tik "tavuk et" (vištiena) arba "dana et" (jautiena), dar, būna ir "kuzu et" (ėriena). Ir jokių padažų - lavašas turi sudrėkti nuo pačios natūralios mėsos sulčių. Lietuvoje kiaulienos kebabe yra mėsos tiek, kiek mokyklos valgyklos kotlete. Jei mokyklos virėjos kotletą formuoja su dalimi mėsos ir dalimi batono, tai "kebabistai" į kiaulienos faršą primaišo dar manų kruopų ir velniai žino ko, sušaldo į ožio ragą, po to kaitindami suraiko kaip tikrą mėsą, o jūs, naivuoliai, kramtote pasičepsėdami, nes tikros mėsos skonį mirkstantys padažai užmuša.
Štai kodėl kokio "Yammy" nuolatinio kliento lūpomis Turkijoje paragauti kebabai pasirodo sausi ir sprangūs.
Kita kebabų rūšis - ant iešmo kepamas faršas. Susipažinkite - Adana kebabas. Asmeniškai mano mėgstamiausias. Nė vienos mano atostogos Turkijoje nepraeina šios rūšies kababo nesuvirškinus.
Tai yra malta avienos ar ėrienos mėsa, aplipdyta ant iešmo ir iškepta ant grotelių, mėsai paruošti naudojama daug prieskonių, tarp jų - gana aštrių. Patiekiama su lavašu, daržovėmis, ryžiais arba bulguru ir/ar bulvytėmis fri. Beje, tas pats "Adana" kebabas gali virsti ir "durum Adana" kebabu, jei tas maltos mėsos gabalas bus įsuktas į lavašą
Adana lėkštėj
Durum Adana
O dabar perikime prie kiek "švelnesnės" Adanos kebabo rūšies - tai Urfa kebabas. Jis nuo Adanos skiriasi tik švelnesniu savo skoniu - jo paruošimui nenaudojami aštrūs prieskoniai. Tačiau išvaizda bemaž identiška - ant iešmo keptas maltos mėsos gabalas. Tiesa, prie Urfa kebabo dažniau garnyrui gausite bulguro kruopų.
Patlican (patlidžan arba baklažanų) kebab reiškia, kad ant iešmo bus sumauti maltos mėsos šmotai, pakaitomis su baklažanais. Šios rūšies kebabai irgi dažniausiai būna iš ėrienos ar avienos (bent jau vištienos niekada nemačiau)
Dar yra "domates kebab". Bemaž tas pats, kas baklažanų kebabas, tik čia tarpuose - pomidorai
Na, ir galų gale šašlykai. Kadangi jie gaminami ant iešmo, tai irgi vadinami kebabais. Jei višienos - tai "tavuk šiš kebab", jei ėrienos - tai "kuzu šiš kebab", jei jautienos - tai "dana šiš kebab".
Na, o dabar pereikime prie kiek ekstrealesnių skonių. Yra dar toks "čop šis kebab". Šiaip iš turkų kalbos išvertus žodį "čop" reikštų šiukšlę. Bet tos rūšies kebabas - jokia šiukšlė, o labai skaniai žiaunose suvartomas kepenėlių šašlykas.
Taigi, paskanavome kebabų. Jei kokią rūšį praleidau, tepapildo žinovai komentaruose.
Tęsinys bus apie užkandžius, saldumynus ir visa kita. Jei nenorite praleisti, tai prenumeruokite mano puslapį FB
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą