Pastaruoju metu itin dažnai manęs klausia apie lietuviškai kalbančius turkus Alanijoje. Daugelis įsivaizduoja, kad toks unikalus atvejis gali būti tik vienetinis :) Tad žmonės, iš vienų bičiulių išgirdę vieną informacją, iš kitų - kitą, nesusigaudo, ar apie tą patį žmogų eina kalba.
Nusiraminkite. Alanijoje yra bent du turkai, kurie į jus kreipsis lietuviškai. Gal jų yra ir daugiau, bet bent jau man kol kas žinomi tik du.
Su Mustafa Erkut aš susipažinau daugmaž prieš trejus metus, kuomet su šeima, pagavę itin pigius kelialapius, išvykome poilsiauti į Alaniją. Tai be galo charizmatiškas žmogus, darantis be galo daug klaidų lietuvių kalboje, bet jos tokios žavios, kad šį žmogų akyse dar labiau pamilsti. Juolab kad tos klaidos esmės vis tiek neiškreipia, viską įmanoma suprasti.
Jo susidomėjimas lietuvių kalba - chrestomatinis. Na, sutiko žmogus žavią lietuvaitę, įsimylėjo, vedė... Mylėdamas ją ir lietuvių kalbą pamilo. Aš spėju, kad jo žmona turkiškai kalba geriau, nei jis lietuviškai (na, čia jau riečiu savo mažos valstybės mažą nosį - mes gabūs kalboms), bet gyvenimas eina į priekį, tad ir jo kalbos žinios, manau, irgi tobulės. Juolab kad Mustafa turi neeilinį privalumą - jam nereikia stoti į jokius kursus, tie kursai yra tiesiog jo namuose, o geresnės mokytojos, nei jo lietuvė žmona, bent jau aš neįsivaizduoju.
Mustafa Erkut. Facebook nuotr.
Maniau, kad be Mustafos, daugiau Alanijoje lietuviškai kalbančių turkų nėra, o jei ir yra, tai jie sukasi kur nors kitur, o ne turizmo rinkoje. Nes paprastai man tokių žmonių net ieškoti nereikia, man apie juos kas nors ima ir praneša.
Tačiau prisijungusi prie FB grupės "Atostogos Turkijoje" aš virtualiai susipažinau su dar vienu puikiai kalbančiu lietuviškai turku Jusufu Lal. Jis pats man asmeniškai parašė, grupėje perskaitęs kažkokį mano įrašą, iš kurio susidarė įspūdį, kad aš puikiai išmanau Turkijos turizmo rinkos ypatumus. Aišku, girtis gal ir nepadoru, bet prieš faktą irgi nepapūsi - tikrai daug išmanau. Juolab kad pati esu savarankiškai išmaišiusi bemaž pusę šalies, o be to, dar tris sezonus Turkijoje atkaliau kaip gidė.
Kadangi Jusufo nebuvau sutikusi akis į akį, tad ir mano nuomonė apie jį ribota - tokia, kokią sugebėjau ją susidaryti iš virtualaus bendravimo. Pagrindinis jo išskirtinumas yra tas, kad jis - pirmasis ir kol kas vienintelis gidas, turintis licenciją, suteikiančią jam vesti ekskursijas lietuvių kalba.
Jei kas nors iki šiol dalyvavo kokioje nors ekskursijoje lietuvių kalba, tai žinokite, kad visa informacija, kuri jums buvo suteikta, gavote nelegaliai. Aišku, jums, kaip turistams, svarbu turinys ir jo kokybė, tad gilintis į Turkijos teisinius niuansus kaip ir nėra prasmės, tačiau jaučiu pareigą apie tai jus informuoti, o išvadas darykitės patys. Jei jau neišeina, tada rašykite man asmeniškai FB puslapyje "Smurka", paaiškinsiu asmeniškai.
Grįžtam prie Jusufo. Aš buvau įsitikinusi, kad jo susidomėjimas lietuvių kalba buvo nulemtas vėlgi chrestomatinių aplinkybių - nė neabebjojau, kad čia savastį bus prikišusi kokia lietuvaitė. Ir kaip nustebau, kai pasirodė, kad ne. Pasirodo, šis žmogus yra tiesiog pragmatiškas ir lietuvių kalbos mokslų ėmėsi tik pastebėjęs, kad Turkijos turizmo rinkoje atsivėrė niša. Jis jau turėjo gido pažymėjimą, suteikiantį jam teisę vesti ekskursijas turkų ir anglų kalbomis. Tačiau, dirbdamas Alanijoje jis pamatė, kad kai kurios šeimos negali nevaržomai rinktis ekskursijų, ypač istorinių, nes vyresnės kartos šeimos dalis supranta tik rusiškai, o jaunesnės - tik angliškai. Taip jis atsidūrė Vilniaus universiteto organizuojamuose lietuvių kalbos kursuose.
Juos baigęs susidūrė su kita problema. Paaiškėjo, kad Turkijoje nėra nė vieno žmogaus ar įstaigos, galinčios patvirtinti jo lietuvių kalbos žinias. Tada jis kreipėsi į Lietuvos ambasadą Ankaroje, kuri mielai sutiko jį išegzaminuoti ir po egzamino suteikė pažymą, kad Jusufas lietuvių kalbos egzaminą išlaikė. Taip jis tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu turku, turinčiu teisę vesti ekskursijas lietuviams jų gimtąja kalba.
Aš, aišku, esu smalsi, tad nesusiturėjau ir paskambinau Jusufui, kad galėčiau paklausyti, kaip jis kalba lietuviškai. Ogi puikiai. Aišku, labai ryškiai juntamas jo turkiškas akcentas (kas prideda papildomo žavesio), bet sakiniai formuojami rišliai, galūnės taisyklingos.
Mane dar labai sužavėjo ir tai, kad jis į savo darbą žiūri atsakingai. Neketina naudotis savo charizma ir tuo, kad jau vien faktas, kad turkas kalba lietuviškai daugelį mūsų šalies turistų nuginkluoja. Todėl šiemet kai kurių ekskursijų, kurios reikalauja ypatingo pasiruošimo (Pamukalė ir Kapadokija), jis dar neves.
Tiesa, jo planuose yra labai įdomi ekskursija į Turkijos kaimą, bet jis labai išgyvena, kad ko gero teks jos atsisakyti, nes susidomėjimas mažas. O aš siūlau pagalvoti, nes tai tikrai įdomu . Šioje ekskursijoje gidas žada tikrą, nesuvaidintą pažintį su paprastų Turkijos žmonių gyvenimu, daug įdomios informacijos apie turkų tradicijas, kultūrą, papročius, supažindins su šimtmečius skaičiuojančiais turkų virtuvės ypatumais, o kaimo mečetėje turistai turės galimybę ne tik pamatyti išskirtines musulmonų maldos namų interjero dekoracijas, bet ir iš gido lūpų išgirsti nemažai informacijos apie musulmonų religiją ir jos įtakotas tradicijas.
Grįžtam prie Jusufo. Aš buvau įsitikinusi, kad jo susidomėjimas lietuvių kalba buvo nulemtas vėlgi chrestomatinių aplinkybių - nė neabebjojau, kad čia savastį bus prikišusi kokia lietuvaitė. Ir kaip nustebau, kai pasirodė, kad ne. Pasirodo, šis žmogus yra tiesiog pragmatiškas ir lietuvių kalbos mokslų ėmėsi tik pastebėjęs, kad Turkijos turizmo rinkoje atsivėrė niša. Jis jau turėjo gido pažymėjimą, suteikiantį jam teisę vesti ekskursijas turkų ir anglų kalbomis. Tačiau, dirbdamas Alanijoje jis pamatė, kad kai kurios šeimos negali nevaržomai rinktis ekskursijų, ypač istorinių, nes vyresnės kartos šeimos dalis supranta tik rusiškai, o jaunesnės - tik angliškai. Taip jis atsidūrė Vilniaus universiteto organizuojamuose lietuvių kalbos kursuose.
Juos baigęs susidūrė su kita problema. Paaiškėjo, kad Turkijoje nėra nė vieno žmogaus ar įstaigos, galinčios patvirtinti jo lietuvių kalbos žinias. Tada jis kreipėsi į Lietuvos ambasadą Ankaroje, kuri mielai sutiko jį išegzaminuoti ir po egzamino suteikė pažymą, kad Jusufas lietuvių kalbos egzaminą išlaikė. Taip jis tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu turku, turinčiu teisę vesti ekskursijas lietuviams jų gimtąja kalba.
Aš, aišku, esu smalsi, tad nesusiturėjau ir paskambinau Jusufui, kad galėčiau paklausyti, kaip jis kalba lietuviškai. Ogi puikiai. Aišku, labai ryškiai juntamas jo turkiškas akcentas (kas prideda papildomo žavesio), bet sakiniai formuojami rišliai, galūnės taisyklingos.
Mane dar labai sužavėjo ir tai, kad jis į savo darbą žiūri atsakingai. Neketina naudotis savo charizma ir tuo, kad jau vien faktas, kad turkas kalba lietuviškai daugelį mūsų šalies turistų nuginkluoja. Todėl šiemet kai kurių ekskursijų, kurios reikalauja ypatingo pasiruošimo (Pamukalė ir Kapadokija), jis dar neves.
Tiesa, jo planuose yra labai įdomi ekskursija į Turkijos kaimą, bet jis labai išgyvena, kad ko gero teks jos atsisakyti, nes susidomėjimas mažas. O aš siūlau pagalvoti, nes tai tikrai įdomu . Šioje ekskursijoje gidas žada tikrą, nesuvaidintą pažintį su paprastų Turkijos žmonių gyvenimu, daug įdomios informacijos apie turkų tradicijas, kultūrą, papročius, supažindins su šimtmečius skaičiuojančiais turkų virtuvės ypatumais, o kaimo mečetėje turistai turės galimybę ne tik pamatyti išskirtines musulmonų maldos namų interjero dekoracijas, bet ir iš gido lūpų išgirsti nemažai informacijos apie musulmonų religiją ir jos įtakotas tradicijas.
Taigi, Mustafa, ar Jusufas?
Aš sakau, kad arba vienas, arba kitas. Tačiau prieš pasirinkdami, turite žinoti esminius dalykus.
Mustafa yra Turkijoje licencijuotas tik kaip kelionių organizatorius. Tai reiškia, kad atėję į jo agentūrą, iš jo lūpų jūs turite pilną teisę išgirsti išsamų eksursijos planą lietuvių (ir ne tik) kalba. Vesti ekskursijų lietuviškai pagal Turkijoje galiojančius įstatymus jis neturi teisės. O jei vis tik veda, tai atkreipkite dėmesį, kad autobuse jis nebus vienintelis turkas. Šalia jo privalės būti gidas su licencija, o jei kartais Turzimo policija juos sutabdytų, tai jiems būtų paaiškinta, kad licencijuotas gidas ką tik papaskojo informaciją turkišai, o Mustafa šiuo metu ją verčia. Ką čia slėpti, aš pati taip dirbau, o tie turkai kolegos, kurie gaudavo algą vien už tai, kad visą dieną pramiega autike ar praklauso muzikos ausinukuose, buvo vadinami "gidais rankinukais"
Su visa pagarba Mustafos charizmai ir jo pastangoms prabilti lietuviškai, jis šiandien dar neturi užtektinai lietuvių kalbos žinių, kad sėkmingai išlaikytų lietuvių kalbos sgzaminą ir galėtų legaliai vesti ekskursijas lietuvių kalba.
Jusufas turi visas Mustafai priklausančias teises (agentūroje parduoti keliones ir lietuviškai paaiškinti jų eigą), be to, kaip jau sakiau, jis yra pirmasis ir kol kas VIENINTELIS, turintis licenciją vesti ekskursijas lietuviškai, be jokių "rankinukų".
P.S. Po mano pasisakymų grupėje "Atostogos Turkijoje" aš gavau ir daugiau lietuviškai parašytų laiškų iš žmonių su turkišku vardu ir pavarde. Aišku, gali būti, kad jų vardu naudojasi koks nors lietuvis. Tačiau neatmetu prielaidos, kad šiame mieste yra ir daugiau nei du lietuviškai kalbantys turkai.
Su visa pagarba Mustafos charizmai ir jo pastangoms prabilti lietuviškai, jis šiandien dar neturi užtektinai lietuvių kalbos žinių, kad sėkmingai išlaikytų lietuvių kalbos sgzaminą ir galėtų legaliai vesti ekskursijas lietuvių kalba.
Jusufas turi visas Mustafai priklausančias teises (agentūroje parduoti keliones ir lietuviškai paaiškinti jų eigą), be to, kaip jau sakiau, jis yra pirmasis ir kol kas VIENINTELIS, turintis licenciją vesti ekskursijas lietuviškai, be jokių "rankinukų".
P.S. Po mano pasisakymų grupėje "Atostogos Turkijoje" aš gavau ir daugiau lietuviškai parašytų laiškų iš žmonių su turkišku vardu ir pavarde. Aišku, gali būti, kad jų vardu naudojasi koks nors lietuvis. Tačiau neatmetu prielaidos, kad šiame mieste yra ir daugiau nei du lietuviškai kalbantys turkai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą