Kaip visiškai nekaltai ir iš anksto neplanavus galima prisidirbti :D

Retai mano gyvenime pasitaiko diena, kad nė žodžiu neužsiminčiau apie Turkiją, ten įgytas patirtis ir patirtus nuotykius. Todėl kartais, normalu, net pamirštu, kur kam ir ką pasakojau. Jau maniau, kad šia tema būsiu pasisakiusi, bet peržvelgus įrašus paaiškėjo, kad tik tiek. Ir nors turkiški rašmenys mums visiems bemaž suprantami, tačiau tie maži skirtumai gali privesti iki to, kad kikensite už pilvų susiėmę. 

Taigi, turkiškas raidynas. Dėkokite Turkijos tėvui Mustafa Kemaliui Atatiurkui, nes tik jo dėka jūs visi bemaž galite skaityti turkiškai. 1923 metais, įkūrus Turkijos Respubliką, pirmasis ir iki šiol šlovinamas prezidentas (faktiškai Turkijos Leninas, skirtumas tik tas, kad Turkijos žmonės jį myli ne primestinai, o nuoširdžiai) ėmėsi daugybės reformų. Viena iš jų - pakeisti arabiškus rašmenis į lotyniškus. 

Nagi, žiūrim, ką turim kitaip, nei lietuvių abėcėlėje.

C - tariasi kaip dž

Ç ir Ş - tariasi kaip Č ir Š

Ğ - nesitaria, bet prailgina prieš ją esančią balsę (tarkime, padėkos žodis sağol tartųsi kaip saaol)

İ - i su taškeliu viršuje tariasi taip, kaip mes ir įpratę

I - be taškelio viršuje virsta kietuoju balsiu, kurio mes lietuvių kalboje neturime. Tai būtų analogiškas garsas rusiškam ы

Ö ir Ü - irgi lietuvisškai neturime, bet tie, kurie mokosi, pavyzdžiui, vokiškai, tai žino, kad šios raidės virsta "io" ir "iu"
J - tariasi kaip Ž
Y - tariasi kaip J

Na, o dabar žiūrime, ką galime iš to gauti.

Jei krepšinio komentatorius savo užrašuose mato Jasikevičiaus pavardę, jisai jam automatiškai patampa Žasikevičiumi :)

Aš, Jūratė, Turkijoje tampu Žurate.

Bet topiškiausias bajeriukas įvyko su vienu visiškai nekaltu žodžiu. Viešėjau aš pas draugus Stambule, turkiškai tąsyk mokėjau rezervuotai. Tačiau visada po kiekvienos kelionės aš grįžtu su papildomu nauju bent keliasdešimties žodžių ar frazių rinkiniu. Tad ir tąsyk buvo ne išimtis. Klausiu aš savo bičulių, kaip bus turkiškai "man nuobodu" (klausimas buvo suformuluotas angliškai I'm boring). Tai jie ir atsako - sıkıldım (be taškelių). Tuomet toms i su taškeliu ar be didelės reikšmės neteikdavau, nors skirtumus ir žinojau. Ai, galvoju, man kaip užsieneitei kai kurie tarimo niuansai gali būti ir atleisti.

Tad aš tą sıkıldım pakartoju lietuvišku tarimu - aaa, tipo, sikildim :D

O esmė ta, kad sıkıldım - man nuobodu, o sikildim - užsi*isau