Iš karto pasakau, kad jei kam nors nepatiks šio įrašo turinys, tai kaltinkit Ugnę Barauskaitę. Jinai yra ant Lietuvos gerai žinoma rašytoja, jau ne kartą pasisakiusi, kad mano blog'uose daugiausiai nori matyti įrašų apie diedus, tai aš apie juos ir rašau. Kai žinomi žmonės išreiškia konkrečius pageidavimus, juolab jei tas žmogus rašytojas (tad nusimanantis, koks siužetas liaudžiai būtų labiausiai "einamas"), aš negaliu nepaklausyti patyrusio žmogaus nuomonės :)
Žodžiu, taip. Mano asmeninis FB profilis yra viešas ir atviras bet kuriam šio socialinio tinklo vartotojui. Jau seniai esu apsisprendusi, kad draugystės - tik realiame gyvenime, o visi kiti santykiai tiks ir feisbukui. Todėl, kaip jau ne kartą esu minėjusi, "įdrauginimui" internetu netaikau jokių reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai į mano erdvę beldžiasi akivaizdus internetinis sukčius, kuris greičiausiai sėdi kokioje Nigerijoje, o vaizduojasi esąs našlys iš JAV arba tos pačios šalies karininkas Afganistane. Tiems tai banas be jokio įspėjimo.
Ir štai vieną dieną pas mane veržiasi toks FB vartotojas Sonbahar Sonbarar (sonbahar, jei nėra kokio kito vertimo, tai iš mano esamų turkų kalbos žinių reikštų "paskutinis pavasaris"). Ačiū jam , nes tai buvo paskutinis nepažįstamas žmogus "supoetinęs" savo vardą ir pavardę ir gavęs teisę atsirasti mano FB bičiulių sąraše.
Kažkurį laiką jis tyliai tūnojo, bet paskui įvyko proveržis. Pradėjo ne rašinėti, o skambinėti. Dėl jo pradėjau išjunginėti wi-fi nakčiai, nes skambučiai dažniausiai būdavo man nepriimtinu laiku - arba labai vėlai vakare (na, ne visai naktį, bet jau arti vidurnakčio), arba man sėdint darbe, ofise.
Vėliau paaiškėjo, kad jei būčiau atsiliepusi vėlai vakare, tai būčiau jį tiesiog reportinus, užblokavusi ir baigtos mišios. Bet jei būčiau atsiliepusi ofise - tai jau ohoho :D Įdomu, ką būtų pagalvojęs už manęs sėdintis kolega, jei kaip tik skambučio metu būtų pakėlęs akis į mano monitorių.
Ačiū dievui, skambutį atmečiau ir raštu paklausiau, ko skambina, ar kas atsitiko. Jis man atsako švariausia lietuvių kalba, be jokios gramatinės klaidos - "labas, mano meile". Na, ne vakar gimiau, kad nesuprasčiau kas čia per fruktas. Ir jau ieškau mygtukų, kuriais galėčiau jį užblokuoti, o jis, mane aplenkdamas, atsiunčia "gelinį nagutį". Sorry už mano netikusius dailės įgūdžius, bet tik taip sugebėjau apipiešti pavasarinį neminėtiną daiktą
Pamenu, kažkada skype programa turėjo tokią funkciją "skype me". Jinai per tokius "pavasarėlius" greičiausiai ir buvo panaikinta. Nepaisant nuolat pasikaritojančių ekshibicionistų išpuolių, man ta programa patiko, nes ir normalūs žmonės parašydavo.
Tik keisčiausia ( o gal ir ne) tai, kad tie "geliniai nagučiai" dažniausiai būdavo iš Turkijos, Maroko, Alžyro, SA ir kitų musulmoniškų kraštų. Bet aš manau, kad faktas, jog moterys pas juos gana santūrios, negali būti traktuojamas kaip lengvinanti aplinkybė.
Paskutinis Pavasaris yra reportintas feisbukui ir su tokiu poetišku savęs įvardijimu dingo iš eterio. O aš palikau atvirą jo veidą. Pavasaris gi :D
Sonbahar, pasirodo, yra joks ne pavasaris, o pats tikriausias ruduo. Nepažiūrėjau į žodyną prieš skelbdama, bet ir nesigailiu. Bo geresnio pavadinimo vis tiek nebūčiau sugalvojusi įrašui :)
AtsakytiPanaikintiTeşekkür ederim, kad aš čia dėl visko kalta :))) Bet pritariu, ir aš esu sulaukusi iš turkų šito prietaiso foto stambiu planu. Ir ne iš stalkerių, o iš pažįstamų. Esu kartelį stryktelėjus nuo ekrano kokį metrą. Iš netikėtumo.
AtsakytiPanaikinti