Bilieto į Europą meškeriotojas

Su drauge mes planavome kelionę į Siriją, pakeliui aplankant Stambulą,, Adaną ir Antakiją. Tuo metu aš buvau aktyvi hospitality klubo dalyvė, tad apie kelionės planus pasidalinau savo profilyje. Netrukus gavau laišką iš turko, vedusio lenkę ir gyvenančio Lenkijoje. Jis prašė, vos ne maldaute maldavo, kad Adanoje bent vienai nakčiai apsistočiau pas jo šeimą ir būtinai jiems pasakyčiau, kaip jis juos myli ir pasiilgo. Alacho vardu prisiekė, kad šeima mus mielai priims, oro uoste pasitiks, pas save namie priglaus, o tėvas iškeps tokius skanius kebabus, kokių mes gyvenime nebuvom valgiusios ir nebevalgysim po to daugiau niekur kitur.

Pasitarusios su drauge nutarėme, kad pasiduosime šiai avantiūrai. Galų gale gi nieko neprarandam, jei oro uoste mūsų niekas nepasitiks, tęsime kelionę taip, kaip buvome numačiusios ir tiek.

Iki kelionės dar buvo likę šiek tiek laiko, tad Ibo tapo mano kasdieniu pašnekovu. Rašydavo man iš ryto, rašydavo per pietus, neprapuldavo ir vakarais. Ne, ne gražbyliaudavo ir liežuvio nesmailindavo, vis tik aš buvau gerokai vyresnė, o jis vedęs, tad pagarbus atstumas buvo išlaikytas.

Metų jam buvo kiek daugiau, nei 20, bet visas jau toks neva baisiai patyręs, kad tik imk ir gėrėkis ar iš pavydo nusišauk - čia jau nuo požiūrio priklauso. Jis Turkijoje buvęs ir juvelyras, ir modelis, bet ten jau tapę jam taip per ankšta, kad atėjęs pats metas savo sugebėjimais Europą užkariaut. "Tėvai kaip tėvai, broliai ir sesuo irgi niekuo neypatingi, nu bet iš kur aš toks gražus?" - mėgdavo girtis :D

Taip jis greičiausiai ir kabinamoms merginoms Marmaryje prisistatydavo - kaip neeilinis juvelyras ir perspektyvus pasaulinio lygio modelis. Aš iš karto prisiminiau savo pirmąją kelionę, kai vos dviejų žvaigždžių viešbutyje visi, pradedant padavėju, baigiant virėju, buvo menedžeriai :D Tad ir Ibo nebuvo joks juvelyras, duodu visas galūnes nukapot, kad neišliejo nė vieno papuošalo ir nepapuošė jo jokiu brangakmeniu. Jis greičiausiai tik dirbo juvelyrinėje parduotuvėje kokiu nors klientų verbuotoju ar eiliniu pardavėju. O jo modelio karjera buvo net mažiau, nei vietinės reikšmės - kurį nors sezoną jis tik įsidarbino odos prekių parduotuvėje ir pirkėjams prieš apsipirkimą pademonstruodavo kelis modelius. Kas esate buvę panašaus lygio "šou", suprasite, apie ką aš čia kalbu :)

Taip diena iš dienos bendraujant Ibo jau manėsi esąs visiškas mano draugas, tad jautė pareigą įspėti, kad aš, bendraudama su turkais, būčiau atsargi ir niekada lengvai nepatikėčiau jų kuriamomis meilės pasakomis - mat visai galimas daiktas, kad tokiu būdu jie nori manimi pasinaudoti tik kaip bilietu į Europą. Na, aš ištekėti nebesiruošiu, tad man šis įspėjimas tik šiaip į žinių apie Turkiją bagažą įsidėjo ir viskas. Tačiau aš išdrįsau jo pasiteirauti, ar pats tik ne su tokiais pat ketinimais Lenkijoje atsidūrė? OI, ne ne ne, čia meilė didžiulė jį aplankiusi ir tokia neįtikėtinai didelė, kad jis vedė jauną moterį su visu jos vaiku.

Bet vieną dieną man ta lenkė parašė. Ji kreipėsi su prašymu nebebendrauti daugiau su jos vyru, nes jis nieko kito per dienas neveikia, kaip tik sėdi prie kompo ir susirašinėja. Darbo neieško, jos mamai ant sprando sėdi, net ir intymumo jai, kaip žmonai, esą nepakankamai skiria.

Viską išsprendė kelionė, kai man pačiai buvo ne iki kompų ir visokių "čatų", tad Ibo ir jo lenkės gyvenime aš kurį laiką nebedalyvavau... Nusileidome mes Adanoje, išeiname iš oro uosto, o ten stovi vyras ir moteris ir plakatą su mano vardu laiko :) Ką gi, vadinasi teks šiame mieste trumpai apsistoti.

Turkai yra be galo svetingi ir vaišingi, tad ir Ibo tėvai šio fakto nepaneigė. Mama mums padovanojo rankų darbo skareles, apnertas vąšeliu, o tėvas, kaip ir buvo žadėta, iškepė skaniausius pasaulyje kebabus. Aš savo misiją irgi įvykdžiau - perdaviau jiems, kaip Ibo juos myli ir ilgisi. Nesileidžiant į viešnagės detales ir nenutolstant nuo temos pasakysiu tiek, kad tėvas neišlaikė liežuvio už dantų ir atskleidė visas savo sūnaus vedybų priežastis - jokios čia meilės nėra, moterimi pasinaudota tik kaip bilietu į Europą.

Nežinau, ar ta lenkė kažkaip tai irgi sužinojo, ar tiesiog susiprato, bet vieną dieną savo turką paliko. Paliko iš anksto viską suplanavusi. Pasakė, kad rado Olandijoje darbą, išvažiuoja ir netrukus jį pasikvies. Bet nepasikvietė, o dingo. Oi, kaip ardėsi tąsyk Ibo, vis man skundėsi, kad greičiausiai užuodė pinigų kvapą ir išėjo iš proto.

Bet ji kaip tik atėjo į protą ir vieną dieną Ibo teko atsisveikinti tiek su Lenkija, tiek su svajone padaryti tarptautinę modelio karjerą :)