2006-ųjų sausis, Stambulas, iki skrydžio į Vilnių liko lygiai para. Tada elektroninių lėktuvo bilietų dar nebuvo, tik popieriniai. O aš, pakuodama bagažą pastebėjau, kad to popierinio bilieto nebeturiu. Dingo. Išpurčiau visus drabužius, perkrausčiau rankinę, keliais iššliaužiojau viešbučio kambarį, išknaisiojau visus stalčius, spintas - nėra. Draugės Lietuvoje susisiekė su agentūra, kurioje pirkau bilietus, o ten pranešė, kad kitos išeities, kaip tik pirkti naują bilietą nėra. Kelionės biudžetas ištaškytas, kortelės tuščios, o naujas bilietas kainuoja brangiau, nei buvau sumokėjusi už bilietus į abi puses.
Vaikštau po Stambulą ašaromis apsipylusi ir niekaip negaliu sugalvoti, kaip iš tos situacijos išsikapstyti. Bet kartais tuščia galva ir pilnos akys ašarų tą išeitį ima ir pakiša. Taip man ir atsitiko. Sustabdo mane vienos parduotuvėlės prekeivis, o aš jam vos ne pasikūkčiodama visą savo situaciją ir papasakojau. Jo reakcija buvo audringa, jis esą negali leisti, kad viešnia paskutinę atostogų dieną ašarodama praleistų. Tuoj apskambino visus savo draugus pažįstamus, tarp kurių buvo ir Stambulo turizmo agentūros darbuotojas. Jis išsiaiškino, kad naujo bilieto pirkti nereikia, man išduos dublikatą, kuris kainuoja nei daug, nei mažai - 100 baksų. O ką daryt, kai ir tiek nebeliko?
Naujasis pažįstamas užkirto kelią antrajam raudų raundui. Sukvietė visus savo draugelius, pravedė ekskursiją po temstantį Sultanachmetą, suorganizavo kilimų parduotuvėje atsisveikinimo vakarėlį, visi draugiškai susimetė kas po kiek galėjo ir problemos kaip nebuvę 
:)
:)
2008-ųjų sausis, ką tik po Naujųjų, kuriuos sutikome internacionaliniame svetingumo klubų "wintercamp'e". Tąsyk buvau nepasirūpinusi sveikatos draudimu (paskutinį kartą taip neapdairiai pasielgiau), tad įvyko kiaulystės dėsnis. Naktį tamsoje eidama iš tualeto nepastebėjau laiptelio ir išsisukau koją. Kitą dieną man skambina vienas hospitality klubo narys ir kviečia arbatos. Negaliu, sakau, susižeidžiau koją, ištino, į batą nebeįkišu, į ligoninę nevažiuosiu, nes neturiu draudimo, be to, skrydis namo jau rytoj, Lietuvoj gydytojus aplankysiu. Bet jis atvažiavo, mane į savo mašiną įpakavo, nuvežė į Stambulo ligoninę, ten paaiškėjo, kad koja lūžusi. Jis sumokėjo už paslaugas, nupirko ramentą ir parvežė atgal į viešbutį.
Štai taip
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą