Šefas atsigavo, vėl pradėjo rakę "ant pakazuchos" su draugeliais gerti kieme.
Išretėjusį kolektyvą papildė Ibrahimas - perdėtai savimi pasitikintis kurdas (Turkijoje užaugęs šios šalies pilietis). Ne turkas, o kurdas - tai prašydavo vertinti lygiai taip pat, kaip ir aš ne rusė, o lietuvė.
Be abejo, grįžus JAI aš vėl buvau išgrūsta iš pelningiausio viešbučio ir įtaisyta visiškame pakraštyje, tokiame užkampyje, kad jei prasidėtų karas, niekas net nesuuostų. Viešbučiai superiniai, tik man naudos iš to tik tiek, kad galiu skaniai pavalgyti, atsigerti ir vaizdais pasigrožėti - potencialių klientų beveik nulis.
Tad vieną kartą į pagalbą man ir buvo atsiųstas tas kurdas Ibrahimas. Gal ne vien tik, kad padėtų, bet ir apskritai pažvelgtų, ar aš ten nepoilsiauju. Vaikščiodavo visas savo kaulėtą krūtinę išvertęs, kabindavo klientus, kurie mano jau buvo paklibinti be rezultatų ir vis kartojo:
- Išsiųsiu aš iš to viešbučio klientų.
Neišsiųsi, sakydavau aš jam. Jei jau aš neišsiunčiau, tai ir tu neišsiųsi.
Po tokių žodžių jis kažkodėl jausdavosi taip, lyg būčiau jį apspjovusi, veidas persimainydavo, nuoširdžią jo šypseną pakeisdavo irgi šypsena, bet kitokia - dirbtinė.
Tačiau politiniai įvykiai (nepaprastoji padėtis) ir mano asmeninė situacija (vasara eina į pabaigą, tuoj mokslo metai prasidės, o namie turiu moksleivę) ra
- Išsiųsiu aš iš to viešbučio klientų.
Neišsiųsi, sakydavau aš jam. Jei jau aš neišsiunčiau, tai ir tu neišsiųsi.
Po tokių žodžių jis kažkodėl jausdavosi taip, lyg būčiau jį apspjovusi, veidas persimainydavo, nuoširdžią jo šypseną pakeisdavo irgi šypsena, bet kitokia - dirbtinė.
Tačiau politiniai įvykiai (nepaprastoji padėtis) ir mano asmeninė situacija (vasara eina į pabaigą, tuoj mokslo metai prasidės, o namie turiu moksleivę) ra
Nei jis man procentų uždirbo, nei aš jam vakarienę stačiau.
Tačiau politiniai įvykiai (nepaprastoji padėtis) ir mano asmeninė situacija (vasara eina į pabaigą, tuoj mokslo metai prasidės, o namie turiu moksleivę) ragino mane pradėt ieškot bilietų skrydžiui namo.
Radau (ačiū Pelkutei). Skrydis - rugpjūčio 19-ąją.
Šefą apie sparnus link namų informavau likus savaitei iki skrydžio - JI taip patarė. Tčiau niekaip negarantavo, kad atgausiu savo uždirbtas babkes - gi tiek daug savanorių išnešė skūras net neatsiėmę atlygio. Juolab kad ir JAI savo uždirbtų pinigų reikėdavo reikalauti per zyzimus, reikalavimus, prakeiksmus ir panašiai.
"on men pazvanil, kurva nahui bled i ja emu atvetila bed nahui, stobi nepriezžal, nahui bled", - va kažkaip tokį telefoninį pokalbį aš išgirdau vien rytą. Skambutis buvo JAI iš Ukrainos, buvusios turistės.
Na, aš ne prieš keiksmus, be keiksmų, kaip sakė sovietinės literatūros klasikas Baltušis, ir višta nekudakuoja. Tačiau aš juo pateisinu tik kaip priemonę dialogui ar monologui paspalvinti, emocijai (greičiausiai piktai) išreikšti, bet tikrai ne ne kaip norminės leksikos priemonei.
Na, aš ne prieš keiksmus, be keiksmų, kaip sakė sovietinės literatūros klasikas Baltušis, ir višta nekudakuoja. Tačiau aš juo pateisinu tik kaip priemonę dialogui ar monologui paspalvinti, emocijai (greičiausiai piktai) išreikšti, bet tikrai ne ne kaip norminės leksikos priemonei.
Taip JAI ir pasakiau - keikiasi ta tavo draugė kaip padugnė.
Gavau atgal:
- Uoj, tik nereikia, pažiūrėsim, kaip tu keiksiesi, kai šefas tau babkių neatiduos.
- Uoj, tik nereikia, pažiūrėsim, kaip tu keiksiesi, kai šefas tau babkių neatiduos.
Bet atidavė visas ir dar paklausė, ar tikrai atidavė viską, ką uždirbau.
Ir aš išskridau.....
Po kelių mėnesių...
JOS ir šefo santykiai baigėsi kartu su darbo santykiais. Nors šefas dar bandė ją prisirišti. Dar nepasibaigus sezonui, Bodrumo savivaldybė pradėjo griauti dalį parduotuvei priklausiusių pastatų. Nebeliko mūsų bendrabučių, virtuvės... Tesilsi jie mano atmintyje
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą